Labiau paplitusi mechaninių siurblių rūšis yra siurbliai su alyvuotu besisukančių dalių paviršiumi. Šiuose siurbliuose yra ekscentrinis rotorius ir plokštelės, dalinančios darbinę kamerą į keletą dalių. …. Siurbliuose plokštelės  sutvirtintos statoriuje ir yra slystamajame kontakte su ekscentriniu rotoriumi. … siurbliuose plokštelės sukasi kartu su rotorium, slysdamos vidiniu statoriaus paviršiumi. … tipo siurbliuose ekscentrinis rotorius turi specialų plunžerinį įrenginį, užtikrinantį išsiurbiamų dujų siurbimą ir suspaudimą. Siurblio darbo procese darbinė kamera, mechaniškai išsiplėsdama ir susitraukdama, susijungia su siurblio įleidžiamuoju vamzdžiu savo mažiausios reikšmės momentu. Esant paskutiniam darbinės kameros tūrio padidėjimui, į ją per įleidžiamąjį vamzdį siurbiamos dujos. Dujos teka į darbinę kamerą tol, kol jinai, esant didžiausiam tūriui, neišsijungia iš įleidimo pusės. Šiuo atveju vyksta dujų suspaudimas iki slėgio daugiau negu 1 at., kol jis neatidaro išleidžiamojo vožtuvo, apsaugojančio siurblį nuo atgalinio dujų tekėjimo iš atmosferos.

Esant didelėms ribinio vakuumo reikšmėms, kurių reikalaujama iš šiuolaikinių rotorinių siurblių, netgi kruopšti abipusė siurblio detalių sąveika nepakankama, kad pilnai sutrukdytų dujų pertekėjimą iš aukšto slėgio pusės į įleidimo pusę. Didelė ribinio vakuumo reikšmė šiuo atveju pasiekiama tuo, kad nedideli tarpeliai tarp judančių dalių ir išleidžiamojo vožtuvo detalių pasidengia alyvos plėvele, užtikrinančia aukštą hermetizaciją.

Alyvos kokybė turi įtakos siurblio darbui ir, pirmiausia, ribinio vakuumo dydžiui. Kadangi alyva visų pirma tarnauja atskirų sričių su skirtingu slėgiu izoliacijai, ji turi pasižymėti pakankama klampa, esant darbinei siurblio temperatūrai apie 60°C. Tačiau klampa naturėtų būti perdaug didelė, kad išvengti nereikalingo trinties padidėjimo, o taip pat ir nereikalingos galios. Iš alyvos reikalaujama, kad ji nesulaikytų lengvųjų sudedamųjų, t.y. alyvos veikimo temperatūra neturėtų būti žemesnė už 200°C. Be to, alyva neturėtų sulaikyti vandens ar kitų skysčių ir jos savybės neturėtų keistis eksploatacijos metu.

Reikėtų turėti omeny, kad įprasti mechaniniai siurbliai su alyvuota plokštuma netinka garinamų dujų mišinių išsiurbimui. Daugelyje jų maksimalaus darbinės kameros tūrio santykis su minimaliu tūriu, kurį jis turi įleidžiamojo vožtuvo atsidarymo momentu, (taip vadinamas suspaudimo koeficientas) pasiekia 700. To rezultate vandens garai kondensuojasi į vandenį, kuris lieka siurblyje. Už siurblio ribų išmetamas tik drėgnas oras. Suspaudimo proceso pakartojimas priveda prie siurblio alyvos papildymo vandeniu. Vanduo, susimaišydamas su alyva, sudaro emulsiją, nuteka į įleidžiamojo vožtuvo pusę ir, išgaruodamas, vėl patenka į išsiurbiamąjį tūrį.

Norint išvengti garų kondensacijos suspaudimo metu, išsiurbimo procese siurbliai aprūpinami specialia įranga, kurios pagalba į darbinę kamerą įleidžiamas sausas oras – balastinės dujos. Tų dujų kiekis parenkamas taip, kad slėgis siurblio darbinėje kameroje, pakankamas uždarymo vožtuvo atidarymui, taps lygiu prisotinimo slėgiui. Patobulinti alyvos siurbliai, pritaikyti efektyviam garų išsiurbimui ir garinamų dujų masėms, vadinami dujų balastiniais siurbliais.

Didelių tūrių išsiurbimui iki slėgio ,10^-3 – 10^-4 mm Hg stulpelio, vis plačiau naudojami dvirotoriai siurbliai. Jie susideda iš dviejų rotorių, besisukančių į priešingas puses. Didelis našumas šiuose siurbliuose pasiekiamas tuo, kad čia nėra būtina naudoti alyvuotas plokštumas tarp rotorių, o taip pat tarp kiekvieno iš rotorių ir vidinio siurblio korpuso paviršiaus. Tai leidžia padidinti rotoriaus apsisukimų greitį iki keleto apsisukimų per minutę. Šių siurblių greitis siekia keletą tūkstančių litrų per sekundę. Dėl to sumažėja elektros energijos sunaudojimas, sumažėja laikas, reikalingas įrenginio paleidimui, taip, kad nėra būtina siurblį įšildyti, ir padidėja vakuuminio įrenginio patikimumas. Dvirotorinių siurblių pranašumas lyginant su mechaniniais siurbliais su alyvuota plokštuma yra: sutepamųjų medžiagų nebuvimas, trinties ir nusidėvėjimo, dideli išsiurbimo greičiai, o taip pat galimybė vartoti antikorozines dangas vidiniam siurblio paviršiui, norint apsaugoti nuo agresyvios aplinkos.

Pagal darbinio slėgio diapazoną dvirotoriai siurbliai skirstomi į tris grupes:

• siurbliai, dirbantys atmosferoje; šie siurbliai turi nedidelį k.p.d. ir nedidelį ribinį slėgį;
• siurbliai, kurių darbui reikia nedidelio slėgio; šie siurbliai sukuria ribinį slėgį;
• siurbliai, kurių darbui reikia slėgio dešimtųjų dalių mm Hg stulpelio; šie siurbliai sukuria ribinį vakuumą iki tūkstantųjų mm dalių Hg stulpelio.

Žymus mechaninių siurblių trūkumas yra tai, kad dažnai alyvos garai patenka į išsiurbiamąjį tūrį. Netgi naudojant aukštos kokybės alyvas su mažu garų slėgiu neišvengiama galimybės, kad lakūs angliavandeniliai nepateks į liekamųjų dujų atmosferą. Esmė tame, kad trinties vietose dėl vietinių perkaitimų vyksta krekingo procesas.

Pakankamai efektyvus išsiurbiamojo tūrio apsaugos būdas yra naudoti joninius vamzdelius. Joninis vamzdelis naudoja iškrovą su šaltu katodu skersiniame magnetiniame lauke. Cilindrinės vamzdelio sienelės sudaro katodą, o ant cilindro ašies yra anodas.  Magnetinis laukas eina išilgai cilindro ašies. Kartu veikiant elektriniam ir magnetiniam laukams elektronai piešia ilgą cikloidinę trajektoriją ir efektyviai jonizuoja dujų molekules ir garus, kurie po to atsimuša į  katodą, išmušdami iš jo naujus elektronus, būtinus palaikyti iškrovą. Iškrovos srovė priklauso nuo slėgio, sudarydama dažnai keletą mikroamperų. Naudojant tokį vamzdelį liekamosiose dujose sumažėja angliavandenilių net iki 1%. Pažymėtina, kad joninis vamzdelis sumažina ir kitų liekamųjų dujų komponentų kiekį.