Ortofotografiniai žemėlapiai
Ortofotografinis žemėlapis – pagal tam tikrą technologiją apdorotos aerofotonuotraukos. Gali būti gaminami tiek skaitmeninėje, tiek analoginėje formoje.
Įvertinant tikslumą, nustatomos taškų, atpažįstamų skaitmeniniuose ir analoginiuose (rastrinio pavidalo) žemėlapiuose tikslios koordinatės, kurios palyginamos su tų pačių taškų koordinatėmis, gaunamomis vektorizuojant skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius ir digitalizuojant (skaitmeninant) analoginius ortofotografinius žemėlapius. Tuo būdu, laikant geodeziniais metodais gautas koordinates nustatytomis be klaidos, gaunami koordinačių skirtumai, charakterizuojantys sudaromų žemėlapių bei vektorizavimo ir skaitmeninimo tikslumą.
Ortofotografinių žemėlapių gamyba susideda iš pagrindinių etapų:
1. Teritorijos aerofotografavimas. Šie darbai apima kontūrženklių koordinavimą ir markiravimą, ir fotografavimą. Lietuvos teritorijoje vykdant ortofotografinių žemėlapių gamybos projektą, aerofotografavimas buvo vykdytas trimis skirtingais masteliais M 1:20000, M 1:30000 ir M 1:40000. Masteliai M 1:20000 ir M 1:30000 naudojami aerofotografiją vykdant Švedijos firmai “Metria”. Masteliu M 1:40000 Lietuvos teritorijoje buvo nufotografuotas vienas objektas, vykdant NATO užsakymą. Aerofotografavimui paruošiamas kontūrženklių išdėstymo projektas. Jame numatomas kontūrženklių skaičius ir aerotrianguliacijos blokai. Paprastai kontūrženkliai sutapdinami su pirmos ir antros klasės GPS punktais. Jei tokios galimybės nėra, kontūrženklių vietos užtvirtinamos pastoviais ženklais ir koordinuojama GPS metodais. Nustatomos kontūrženkių koordinatės ir altitudės. Kontūrženkliams naudojamų punktų tikslumo charakteristikos ir markiravimo tvarka nustatyta Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintais techniniais reikalavimais.
2. Aerovaizdų skanavimas ir blokinė aerotrianguliacija. Ortofotografinių žemėlapių gamybai aerofotonuotraukos yra nuskanuojamos aukštos skiriamosios gebos fotoskaneriu. Skaitmeninių ortofotoplanų gamyboje yra naudojama HELAVA sistema (Leica / Helava DSW200, Leica / Helava stotis DPW670, Leica / Helava DPW770).
Blokinei trianguliacijai naudojama Zeiss Planicomp P2 analitinis ploteris sujungtas su Phocus systema. Automatiniam apdorojimui naudojama programinė įranga Leica Helava. Blokinės trianguliacijos metu skaičiuojama ir išlyginama skenuota skaitmeninių aerofotonuotraukų informacija. Tai automatizuotas blokinės trianguliacijos procesas.
3. Paviršiaus reljefo modelio sudarymas. Paviršiaus reljefo modelis sudaromas naudojant žemės paviršiaus atraminius ir aerofototranguliacijos taškus. Aukščio modelio kūrimui ant stereo vaizdo uždedami 25 x 25 m tinklelio sankirtų taškai su fiksuotais fotogrametriniais aukščiais. Mišku dengtose vietovėse reljefo modelis pataisomas dėl miško aukščio.
4. Paskutiniame darbo etape – ortofografinis žemėlapis sudaromas transformuojant paviršių atskirais ploto vienetais, naudojant paviršiaus reljefo modelį, į planą sudedant visą reikalingą atributiką: įbraižant koordinačių tinklelius, įrašant nomenklatūrą ir kitą panašią informaciją. Duomenys įrašomi į kompiuterines laikmenas, paprastai į kompaktinius diskus ir gaminami leidybiniai originalai.