Geležinkeliai 1918-1940 m.
Po pirmojo pasaulinio karo, atkūrus Lietuvos valstybę, geležinkelių organizavimas prasidėjo 1918 m. gruodžio mėn. Funkcionavimo pradžią galima laikyti 1919 metų kovo mėn., kai prasidėjo traukinių judėjimas siaurojo geležinkelio bėgiais Kauno mieste tarp Senamiesčio ir Panemunės. 1919 m. liepos mėn. prasidėjo traukinių eismas plačiuoju geležinkeliu tarp Kaišiadorių ir Radviliškio. Perimtų iš vokiečių okupacinės valdžios geležinkelių tvarkymas buvo sunkus dėl riedmenų, inventoriaus ir kvalifikuotų specialistų stokos. Pagrindinę personalo dalį sudarė grįžę iš Rusijos kvalifikuoti geležinkelininkai, kuriems buvo pavesta vadovauti centrinėms geležinkelių įstaigoms. Lietuvos teritorijoje esančios geležinkelio linijos buvo pertvarkytos ir pritaikytos krašto reikalams. 1922-1932 m. buvo nutiestos plačiojo geležinkelio linijos Kazlų-Rūda-Šeštokai (58 km), Kužiai-Telšiai (56 km), Telšiai-Kretinga (71 km). 1938 m. geležinkelio tinklo ilgis Lietuvoje sudarė apie 1320 km. Lietuvoje buvo taip pat plečiamas ir siaurojo geležinkelio (750-600 km) tinklas. Bendras siaurųjų geležinkelių tinklo ilgis sudarė 467 km. Tvarkant senas ir tiesiant naujas geležinkelio linijas buvo atnaujinami seni ir statomi nauji geležinkelio tiltai. Pažymėtini 8 nauji pastatyti tiltai, kurių ilgis siekė nuo 36 m iki 102 m. 1918-1937 m. siauruose geležinkeliuose buvo pastatyta apie 20 naujų tiltų. Buvo atstatomos ir pertvarkomos senos geležinkelio stotys, statomi sandėliai su platformomis.
1919 metais Lietuvos geležinkeliai pradėjo funkcionuoti turėdami iš vokiečių karo vadovybės išnuomotus 6 garvežius. Vėliau šią nuomą papildė dar 21 garvežys ir gauti iš Vokietijos ir Prancūzijos pirmieji 52 garvežiai. 1937 metų pabaigoje garvežių parką Lietuvoje sudarė 26 keleiviniai, 102 prekiniai ir 15 manevrinių garvežių. Tų pačių metų pabaigoje riedmenų parką sudarė 313 keleivinių vagonų (213 vnt. Vakarų Europos vežės pločio ir 100 vagonų Rytų Europos vežės pločio). Prekinių vagonų parką sudarė 3931 vagonas.
Keleivių vežimui (sąstatams iš 1 ar 2 vagonų) nuo 1934 metų buvo pradėtos naudoti automotrisos, kurios išvystydavo 70 km/val. greitį. 1937 metais pirktų Vokietijoje automotrisų greitis siekė net 120 km/val. Manevriniams darbams geležinkelyje nuo 1930 m. buvo naudojami 7 lokomotyvai su vidaus degimo varikliais.
Pradžioje keleivinių traukinių didžiausias greitis buvo 40 km/val. Tačiau per pirmą nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį sutvarkius kelius ir riedmenis keleivinių traukinių greitis padidėjo iki 95 km/val. 1925 metais keleivių pervežimas geležinkeliais pasiekė 3,6 mln., tačiau pradėjus Lietuvoje vystyti automobilių transportą 1930 m. šis skaičius sumažėjo iki 2,7 mln.
Krovinių gabenimo apimtys 1937 m. sudarė 2,0 mln. t. Tranzitiniai krovinių gabenimai taip pačiais metais sudarė tik 145 tūkst. t. arba 7 % visos pervežimų apimties. Tranzitiniai krovinių gabenimai per Lietuvą vyko iš Rusijos ir Latvijos į Vokietiją. Lietuvos eksportas ir importas vyko per Klaipėdos uostą.
Iki 1926 metų geležinkelio transporto Lietuvoje kūrimosi laikotarpiu geležinkeliai buvo nuostolingi. Nuostolių dydis siekė 31 mln. litų. Tačiau 1937 m. pabaigoje geležinkelio grynasis pelnas sudarė 25 mln. litų. Lietuvos geležinkelio ūkio vertė tais pačiais metais sudarė apie 320 mln. litų.